INOVATYVIOS MEDICINOS CENTRE KETURI STUDENTAI ATLIKO MOKSLINĘ PRAKTIKĄ

Keturi studentai vasarą paskyrė ne poilsiui, o naujų žinių įgijimui bei mokslinių tyrimų vykdymo praktinių įgūdžių įgijimui. Nuo šių metų liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d. studentai atliko mokslinę praktiką Kamieninių ląstelių biologijos skyriuje ir įgyvendino šiuos projektus:

Skirtingos kilmės mitochondrijų įtaka mezenchiminių kamieninių ląstelių metaboliniam aktyvumui

Praktikantė – molekulinės biologijos III kurso bakalauro studentė Justė Kuraitytė.

Praktikos vadovė – dr. Aida Vaitkuvienė.

Projekto tikslas – ugdyti studentės gebėjimą vykdyti mokslinius tyrimus, atliekant praktinę tiriamąją mitochondrijų poveikio mezenchiminėms kamieninėms ląstelėms veiklą. Mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) tyrimai šiuo metu plačiai vystomi visame pasaulyje. MKL gebėjimas diferencijuoti į tam tikras specializuotas ląsteles leidžia jas taikyti įvairių žmogaus ligų gydymui, tokių kaip miokardo infarktas, cukrinis diabetas ir kt. MKL tikslingai migruoja į audinių ir organų pažeistas vietas ir atstato jų fiziologinę būklę. Daugėja įrodymų, kad terapinį MKL veikimą lemia ne tik šių ląstelių plastiškumas bei parakrininiai faktoriai, bet ir gebėjimas perduoti mitochondrijas pažeistoms ląstelėms, dėl ko atsistato pažeistų ląstelių funkcijos. Tikėtina, kad egzogeninės mitochondrijos gali padidinti terapinį MKL potencialą, ypač naudojant pažeistam audiniui specifiškų ląstelių mitochondrijas. Todėl šio projekto metu planuojame ištirti egzogeninių mitochondrijų įtaką MKL metaboliniam aktyvumui. Manome, kad atliktų tyrimų rezultatai suteiks naujų vertingų žinių apie galimybes biologiškai modifikuoti MKL terapiniais tikslais.

Mezenchiminių kamieninių ląstelių poveikio odos žaizdų gijimui tyrimas

Praktikantė – mikrobiologijos ir biotechnologijos III kurso bakalauro studentė Saulina Norgailaitė.

Praktikos vadovė – prof. Genė Biziulevičienė.

Projekto tikslas yra ugdyti ir tobulinti studentės praktinius įgūdžius eksperimentinėje biomedicinos mokslų srityje, tiriant kamieninių ląstelių savybes bei įvertinant jų regeneracinį potencialą visų odos sluoksnių pažeidimo modelyje in vivo. Kaulų čiulpuose aptinkamos nediferencijuotos, terapiškai aktyvios hemopoetinės kamieninės ląstelės (HKL), mezenchiminės kamieninės ląstelės (MKL) bei kraujagyslių endotelio ląstelių pirmtakės (ELP). Nors atlikta nemažai tyrtimų, gauta teigiamų rezultatų, tačiau nėra vieningos nuomonės kokios ląstelės yra tinkamiausios transplantacijai. Kaulų čiulpų nediferencijuotų ląstelių panaudojimas sutrikusio gijimo odos žaizdoms gydyti yra  perspektyvus dėl jų savybės formuoti skirtingų tipų subrendusias ląsteles. Šiame darbe bus atlikti kaulų čiulpų MKL ląstelių regeneracinių savybių tyrimai. Tikimasi, kad ateityje šias ląsteles bus galima pritaikyti gydant įvairaus sunkumo žmogaus odos žaizdas.

Egzogeninių mitochondrijų savybių ir jų patekimo į mezenchimines kamienines ląsteles poveikio tyrimas

Praktikantas – molekulinės biologijos I kurso magistrantūros studentas Jonas Belevičius.

Praktikos vadovas – dr. Vytautas Kašėta.

Projekto tikslas yra ugdyti studento praktinius įgūdžius eksperimentinėje gyvybės mokslų srityje, tiriant mitochondrijų savybes bei poveikį mezenchiminėms kamieninėms ląstelėms. Visai neseniai atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad egzogeninės mitochondrijos suleistos į pažeistą širdies audinį pateko į pažeistas ląsteles, nustatytas bendras sumažėjęs žūstančių ląstelių skaičius. Tokie tyrimų rezultatai leidžia tikėtis, kad ateityje egzogeninės mitochondrijos bei mitochondrijų perkėlimo fenomenas gali būti svarbūs gydant įvairias, su sutrikusia mitochondrijų funkcija susijusias ligas, pvz., tokias kaip Parkinsono sindromas. Siekiant projekto tikslo išsikeltas uždavinys kuris susidarys iš mitochondrijų gryninimo, jų savybių charakterizavimo ir egzogeninių mitochondrijų patekimo ir poveikio mezenchiminėms kamieninėms ląsteles įvertinimo.

Stabilių NRF2/1 reporterių linijų generavimas panaudojant žmogaus mikroglijos ir dopaminerginių neuronų ląsteles

Praktikantė – nanobiotechnologijos studentė Justina Prunskaitė.

Praktikos vadovas – dr. Augustas Pivoriūnas.

Projekto metu buvo generuojamos stabilios NRF2/1 reporterių linijos šiam tikslui panaudojant žmogaus mikroglijos ir dopaminerginių neuronų ląsteles. Buvo naudojamas komercinis lentivirusinis vektorius, kuriame liuciferazės reporteris yra kontroliuojamas CMV promotoriaus ir pasikartojančių ARE sekų. Laikinos ir stabilios transdukcijos efektyvumas buvo įvertintas indukavus oksidacinį stresą ir ištyrus liuciferazės aktyvumo pokyčius. Stabilių ląstelių linijų generavimas buvo vykdomas naudojant atranką su puromicinu. Iš atrinktų ląstelių populiacijų sugeneruoti klonai ilgalaikiam saugojimui ir tolimesniems eksperimentams.

Tikimasi, kad projekto vykdymo metu sukurtos NRF2/1 neuronų ir mikroglijos ląstelių reporterių linijos taps naudingu įrankiu tiriant neurodegeneracijos molekulinius mechanizmus bei kuriant naujas terapijos priemones.

Visi aukščiau paminėti projektai vykdomai pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų mokslinė praktika (studentų praktika)“.

Projektai finansuojami Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Atnaujinimo data: 2023-06-27, 14:21:56