Kamieninių ląstelių biologijos skyrius

Dr. Augustas Pivoriūnas

Skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas

Išsilavinimas	Medicinos daktaras, Vilniaus universiteto medicinos fakultetas. Gydomoji medicina (1998).
Apginto darbo tema ir institucija	Apginta daktaro disertacija tema „Įvairių signalinių kelių įtaka ląstelės ciklo inhibitoriaus p21 ekspresijos reguliacijai leukeminių ląstelių diferenciacijos metu”. VU Biochemijos institutas (2004).
Darbas	VMTI IMC, Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus vedėjas.
Publikacijos	Pastarųjų dviejų metų publikacijų sąrašas 1. A. Pivoriūnas, A. Verkhratsky. Astrocyte-derived extracellular vesicles mediate intercellular communications of the neurogliovascular unit. Neural Regen Res. 2021 Jul;16(7):1421-1422. doi: 10.4103/1673-5374.300994. 2. A. Verkhratsky, M. Augusto-Oliveira, A. Pivoriūnas, A. Popov, A. Brazhe, A. Semyanov. Astroglial asthenia and loss of function, rather than reactivity, contribute to the ageing of the brain. Pflugers Arch. 2020 Sep 26. doi: 10.1007/s00424-020-02465-3. 3. P. Andjus, M. Kosanović, K. Milićević, M. Gautam, S. Vainio, D. Jagečić, E. Kozlova, A. Pivoriūnas, J. Chachques, M. Sakaj, G. Brunello, D. Mitrecic, B. Zavan. Extracellular Vesicles as Innovative Tool for Diagnosis, Regeneration and Protection against Neurological Damage. Int J Mol Sci.2020 Sep 18; 21 (18):6859. doi: 10.3390/ijms21186859. 4. K.Kriaučiūnaitė, A. Kaušylė, J.Pajarskienė, V. Tunaitis, D. Lim, A.Verkhratsky, A.Pivoriūnas. Immortalised hippocampal astrocytes from 3xTG-AD mice fail to support BBB integrity in vitro: role of extracellular vesicles in glial-endothelial communication. Cell Mol Neurobiol. 2020 May 22. doi: 10.1007/s10571-020-00871-w. 5. K. Narbute, V.Pilipenko, J. Pupure, T. Klinovičs, J.Auders , U. Jonavičė , K. Kriaučiūnaitė, A.Pivoriūnas, V. Kluša. Time-dependent memory and gait improvement by intranasally-administered extracellular vesicles in Parkinson’s disease model rats. Cell Mol Neurobiol. 2020 May 14. doi: 10.1007/s10571-020-00865-8. 6. T.Matijošius, A. Pivoriūnas, A. Čebatariūnienė, V. Tunaitis, L. Staišiūnas, G. Stalnionis, A. Ručinskienė, Svajus J. Asadauskas. Friction reduction using Nanothin Titanium layers on anodized aluminum as potential bioceramic material. Ceramics International. doi: 10.1016/j.ceramint.2020.03.105 7. A. Verkhratsky, J. Rodrigues, A. Pivoriunas, R. Zorec, A. Semyanov. Astroglial atrophy in Alzheimer’s disease. Pflugers Arch. 2019 Oct;471(10):1247-1261. doi: 10.1007/s00424-019-02310-2. Epub 2019 Sep 13. 8. A.Čebatariūnienė, K. Kriaučiūnaitė, J.Prunskaitė,V. Tunaitis and A.Pivoriūnas. Extracellular vesicles suppress basal and Lipopolysaccharide-induced NFκB activity in human periodontal ligament stem cells. Stem Cells and Development. 2019 Aug 1;28(15):1037-1049. doi: 10.1089/scd.2019.0021. 9. K. Narbute, V. Piļipenko, J. Pupure, Z. Dzirkale, U. Jonavičė, V. Tunaitis, K. Kriaučiūnaitė, A. Jarmalavičiūtė, B. Jansone, V. Klusa, A. Pivoriūnas. Intranasal administration of extracellular vesicles derived from human teeth stem cells improve motor symptoms and normalize tyrosine hydroxylase expression in the substantia nigra and striatum of the 6-hydroxydopamine-treated rats. STEM CELLS Translational Medicine. 2019 May;8(5):490-499. doi:10.1002/sctm.18-0162. 10. U. Jonavičė, V. Tunaitis, K. Kriaučiūnaitė, A. Jarmalavičiūtė, A. Pivoriūnas. Extracellular vesicles can act as a potent immunomodulators of human microglial cells. J Tissue Eng Regen Med. 2019 Feb;13(2):309-318. doi: 10.1002/term.2810.
Projektai	Vykdomi projektai: ,,Naujos žmogaus pliuripotentinių kamieninių ląstelių reporterių linijos priešuždegiminio ir antioksidacinio egzosomų poveikio įvertinimui‘‘. Projektas finansuojamas pagal priemonę 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“. Projekto biudžetas 642.622.97 EUR. Trukmė 2017-2021 metai. Vadovas dr. A. Pivoriūnas. ,,Alzheimerio ligą lydinčių hematoencefalinio barjero pažeidimų modeliavimas in vitro’’ Projektas finansuojamas pagal priemonę 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Projekto biudžetas 599.459.33 EUR. Trukmė 2017-2021 metai. Vadovas prof. A. Verkhratsky. Pagrindinis tyrėjas dr. A. Pivoriūnas.
Interesų sritis, bendradarbiavimo kryptys	Kamieninių ląstelių biologija, regeneracinė medicina, audinių inžinerija. Nuo 2014 m Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacijos vadovas.

Mezenchiminės kamieninės ląstelės (MKL) yra plačiausiai pasaulyje naudojamas eksperimentinis kamieninių ląstelių modelis. Šios ląstelės vis plačiau naudojamos įvairių ligų gydymo tikslais.

Šiuo metu dažniausiai naudojamas MKL šaltinis yra kaulų čiulpai, tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad kituose organizmo audiniuose (pavyzdžiui, riebalinis audinys, dantų pulpa, virkštelės audiniai) taip pat yra terapiškai aktyvių MKL.

Skyriuje atliekami tyrimai

Kamieninių ląstelių technologijos kūrimas, egzosomų poveikio funkciniam ląstelių-taikinių atsakui įvertinti

Pastaraisiais metais buvo inicijuota nemažai ikiklinikinių ir klinikinių studijų, kurių metu buvo tiriami įvairūs MKL ląstelių terapijos protokolai, tačiau daugeliu atvejų, terapinis poveikis nebuvo toks geras, kaip tikėtasi. Manoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių – prastas persodintų ląstelių išgyvenamumas. Vis dėl to, daugelio studijų metu buvo gautas teigiamas terapinis efektas. Šį paradoksą dalinai paaiškina naujausi tyrimai, kurie rodo, kad teigiamą terapinį efektą gali sąlygoti MKL sekretuojami biologiškai aktyvūs veiksniai. Todėl manome, kad kamieninių ląstelių sekretuojamų faktorių surinkimas ir panaudojimas galėtų tapti veiksminga terapijos strategija.

Nuotrauka Nr. 1 Žmogaus dantų pulpos mezenchiminės kamieninės ląstelės

Skyriaus mokslininkai tiria terapinio kamieninių ląstelių sekretuojamų egzosomų panaudojimo galimybes.

Ląstelių sekretuojamos egzosomos yra 30-150 nm diametro nanovezikulės, galinčios transportuoti įvairius baltymus, lipidus, mikroRNR ir mRNR. Daugėja duomenų, kad egzosomų sudėtis ir funkcijos priklauso nuo to, kokios ląstelės jas sekretuoja. Vienas pagrindinių šio metodo privalumų – transplantacijai tiesiogiai naudojamos ne ląstelės, o jų sekretuojami produktai, taip išvengiama masinės ląstelių žūties transplantacijos vietoje, galimos navikinės transformacijos.

Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad žmogaus dantų pulpos MKL pasižymi neuroprotekciniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu (Cytotherapy. 2015;17 (7):932-939; Neural Regenen Res. 2016;11(6):904-905; Pharmacological Research. 2016.113(Pt B):816-822; Inflammation. 2015; 38(5):1933-41).

2015.12.12 LRT laidoje Mokslo ekspresas buvo pasakojama apie Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkų vykdomus Nacionalinės mokslo programos ,,Sveikas senėjimas“ projektus. Vienas iš projektų tyrinėja žmogaus kamieninių ląstelių sekretuojamų egzosomų poveikį neurodegeneracijos procesui. Plačiau: http://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-sveikas-senejimas.d?id=69825174

Nuotrauka Nr. 2 Neuroprotekcinio egzosomų poveikio tyrimai panaudojant žmogaus dopaminerginius neuronus.

Sutariama, kad terapinės egzosomų savybės priklauso nuo jų molekulinės sudėties, o ši – nuo jas produkuojančių ląstelių kilmės ir būsenos. Todėl yra reikalingos naujos technologijos, kurios padėtų sistemiškai tirti ir atrinkti terapiškai veiksmingas egzosomų populiacijas.

Atsižvelgę į tai, norime sukurti naują kamieninių ląstelių technologiją, kuri padėtų įvertinti egzosomų poveikį funkciniam ląstelių-taikinių atsakui. Šiam tikslui, panaudodami genų redagavimo metodus, ketiname sukonstruoti unikalias žmogaus indukuojamų pliuripotentinių kamieninių ląstelių (iPKL) NFkB ir NRF2/1 reporterių linijas, kurias bus galima naudoti priešuždegiminiam ir antioksidaciniam egzosomų poveikiui įvertinti.

Siekdami įgyvendinti šias idėjas, dalyvavome konkurse ir laimėjome finansavimą projektui ,,Naujos žmogaus pliuripotentinių kamieninių ląstelių reporterių linijos priešuždegiminio ir antioksidacinio egzosomų poveikio įvertinimui‘‘. Projektas finansuojamas pagal priemonę 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“. Projekto biudžetas 642.622,97 EUR. Trukmė 4 metai. Projekto vadovas dr. A. Pivoriūnas.

Patologinių procesų modeliavimas panaudojant indukuotas pliuripotentines kamienines ląsteles

Šiuo metu pasaulyje Alzheimerio liga (AL) serga daugiau, kaip 44 milijonai žmonių. Numatoma, kad 2030 metais šis skaičius padvigubės. AL mechanizmų supratimą apsunkina tinkamų ligos modelių trūkumas, todėl yra sudėtinga tyrimų su gyvūnais rezultatus pritaikyti žmonių gydymui. Sutariama, kad nepakankamas AL patologijos supratimas yra didžiausias trukdis savalaikei diagnozei ir efektyviai terapijai. Nustatyta, kad ankstyvose AL stadijose vyksta patologiniai hematoencefalinio barjero (HB) neurovaskulinio komponento persitvarkymai, tačiau trūksta efektyvių eksperimentinių modelių, kurie padėtų tirti šiuos patologinius procesus.

Nuotrauka Nr. 3 Šeimine Alzheimerio ligos forma sergančio paciento nervinės kamieninės ląstelės.

Nauji pasiekimai kamieninių ląstelių tyrimų srityje atveria galimybes sukurti pacientams specifiškas iPKL, kurias paskui galima diferencijuoti į beveik visus ląstelių tipus. Mes ketiname pasinaudoti šios technologijos privalumu ir sukurti naują eksperimentinį in vitro modelį tinkamą HB tyrimams AL metu.

Sporadine ir šeimine AL forma sergančių pacientų iPKL bus diferencijuojamos į astrocitus ir smegenų kraujagyslių endotelio ląsteles. Šias ląsteles panaudosime HB imitavimui mėgintuvėlyje (in vitro).

Lygindami sveikų donorų ir AL pacientų HB galėsime atskleisti ankstyvuosius procesus, nulemiančius patologinius HB persitvarkymus AL metu.
Mūsų siūlomas modelis taip pat galės būti naudingas ikiklinikiniams naujų farmakologinių preparatų tyrimams.

Šias idėjas realizuojame vykdydami projektą ,,Alzheimerio ligą lydinčių hematoencefalinio barjero pažeidimų modeliavimas in vitro’’. Projektas finansuojamas pagal priemonę 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Projekto biudžetas 599.459,33 EUR. Trukmė 4 metai. Projektui vadovauja pasaulinio garso mokslininkas prof. A. Verkhratsky (The University of Manchester, Jungtinė Karalystė).

2018.12.02 LRT laidoje Mokslo ekspresas buvo pasakojama apie VMTI Inovatyvios medicinos centro mokslininkų vykdomą Aukšto lygio MTEP projektą „Alzheimerio ligą lydinčių hematoencefalinio barjero pažeidimų modeliavimas in vitro”. Plačiau: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013707585/mokslo-ekspresas

Gyvūnų kamieninių ląstelių tyrimų grupė

Nuotrauka Nr. 4 Žiurkės smegenų astrocitai.

Šiame skyriuje vykdomi moksliniai tiriamieji darbai neapsiriboja kamieninių ląstelių (KL) tyrimais in vitro. Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkai atlieka ir in vivo tyrimus su laboratoriniais gyvūnais.

Skirtingomis, in vitro ir in vivo, sąlygomis atlikti tyrimai suteikia galimybę plačiau išanalizuoti KL savybes, įvertinti jų regeneracinį potencialą. Šio skyriaus mokslininkų atlikti tyrimai, taikant eksperimentinius gyvūnų modelius, suteikia vertingų žinių apie KL elgseną ir savybes in vivo sąlygomis, kas yra ypač aktualu sprendžiant su ląstelių panaudojimu terapijai susijusius klausimus.

Taikydami kontaktinio hiperjautrumo modelį, Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkai pirmieji įvertino hemopoetinių KL priešuždegiminį poveikį ir ištyrė šių ląstelių migraciją uždegimo metu (Cent Eur J of Biol 2010, 5 (5): 585-589).
Tyrimais in vivo, naudojant visų odos sluoksnių pažeidimo modelį, buvo nustatytas skirtingų ląstelių populiacijų poveikis žaizdų gijimui (Int Immunopharmacol, 2010, 10, 1548–1551).
Atlikti naujų medžiagų biologinio suderinamumo tyrimai, įvertintos jų panaudojimo biomedicinojegalimybės (Colloids and Surfaces A: Physicochem Eng Aspects 2014, 442, 152–156; J Hazard Mater 2013, 250-251: 167-174).

Nuotrauka Nr.5 Kvantiniai taškai pelių mezenchiminėse kamieninėse ląstelėse.

Skyriuje nuolat vykdomi gyvūnų kamieninių ląstelių tyrimai in vitro ir in vivo sąlygomis. Iš įvairių linijų laboratorinių gyvūnų išskiriamos hemopoetinės ir mezenchiminės kamieninės ląstelės. Jos identifikuojamos, prediferencijuojamos, diferencijuojamos, vertinamas ląstelių metabolinis aktyvumas, sekretuojamos medžiagos. Taikant skirtingus eksperimentinius laboratorinių gyvūnų modelius, tiriama transplantuotų kamieninių ląstelių migracijos kinetika, išgyvenamumas, priešuždegiminis potencialas, poveikis audinių regeneracijai. Atliekami naujų medžiagų biosuderinamumo tyrimai.

Kamieninių ląstelių biologijos skyrius turi modernią įrangą ląstelių kultivavimui, in vivo vaizdinimui, taip pat molekulinės ir ląstelių biologijos tyrimams (tėkmės citometrija, konfokalinė mikroskopija, ilgalaikis gyvų ląstelių vaizdinimas, genų ekspresijos ir proteominiai tyrimai).

Skyriaus mokslininkų pasiekimai

Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkai:

Pirmieji Lietuvoje išskyrė ir charakterizavo žmogaus MKL iš pieninio danties pulpos (Stem Cells Dev. 2010; 19(7): 1081-93) ir periodonto audinių (Journal of Cranio-Maxillofacial Surgery. 2017; 45(6):845-854).
Dabartiniu metu sutinkama, kad skirtingų audinių MKL pasižymi skirtingu diferenciacijos potencialu, bei skirtingomis savybėmis. Pavyzdžiui, mes ir kiti autoriai parodėme, kad dantų pulpos MKL pasižymi neurogeninėmis ir neuroprotekcinėmis savybėmis (J Mol Neurosci 2013; 51:307–317; Cytotherapy. 2015;17 (7):932-939; J Clin Invest. 2012; 122(1):80-90).
Taikydami kontaktinio hiperjautrumo modelį, Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkai pirmieji įvertino hemopoetinių KL priešuždegiminį poveikį ir ištyrė šių ląstelių migraciją uždegimo metu (Cent Eur J of Biol 2010, 5 (5): 585-589).
Tyrimais in vivo, naudojant visų odos sluoksnių pažeidimo modelį, buvo nustatytas skirtingų ląstelių populiacijų poveikis žaizdų gijimui (Int Immunopharmacol, 2010, 10, 1548–1551).
Atlikti naujų medžiagų biologinio suderinamumo tyrimai, įvertintos jų panaudojimo biomedicinoje galimybės (Colloids and Surfaces A: Physicochem Eng Aspects 2014, 442, 152–156; J Hazard Mater 2013, 250-251: 167-174).

Vykdomų mokslinių tyrimų temos

Projektas ,,Alzheimerio ligą lydinčių hematoencefalinio barjero pažeidimų modeliavimas in vitro’’ Projektas finansuojamas pagal priemonę 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Projekto biudžetas 599.459,33 EUR. Trukmė 4 metai. Projektui vadovauja pasaulinio garso mokslininkas prof. A. Verkhratsky (The University of Manchester, Jungtinė Karalystė).
Projektas ,,Naujos žmogaus pliuripotentinių kamieninių ląstelių reporterių linijos priešuždegiminio ir antioksidacinio egzosomų poveikio įvertinimui‘‘. Projektas finansuojamas pagal priemonę 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“. Projekto biudžetas 642.622,97 EUR. Trukmė 4 metai. Projekto vadovas dr. A. Pivoriūnas.

Kontaktai

Darbuotojų elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių:
vardas.pavarde@imcentras.lt
Jei darbuotojas turi du vardus, sudarant el.pašto adresą pasirenkamas pirmas vardas.

Vyresnioji mokslo darbuotoja

Dr. Aida Kaušylė

Vyresnioji mokslo darbuotoja

Išsilavinimas	2006 VU Imunologijos institutas, Daktaro laipsnis 1999 VU Gamtos mokslų fakultetas, Magistro laipsnis, Mikrobiologija 1997 VU Gamtos mokslų fakultetas, Bakalauro laipsnis, Biologija
Apginto darbo tema	2006 m. VU Imunologijos institute apginta biomedicinos mokslų srities biologijos mokslo krypties daktaro disertacija „1,4-dihidropiridinų vaidmuo užegiminio atsako reguliavime“.
Darbas	Vyresnioji mokslo darbuotoja
Publikacijos	1. Kriaučiūnaitė K, Kaušylė A, Pajarskienė J, Tunaitis V, Lim D, Verkhratsky A, Pivoriūnas A. Immortalised Hippocampal Astrocytes from 3xTG-AD Mice Fail to Support BBB Integrity In Vitro: Role of Extracellular Vesicles in Glial-Endothelial Communication, Cell Mol Neurobiol, 2020 May 22. doi: 10.1007/s10571-020-00871-w. 2. Vytautas Kašėta, Aida Kaušylė, Justina Kavaliauskaitė, Monika Petreikytė, Arūnas Stirkė, Genė Biziulevičienė. Detection of intracellular biomarkers in viable cells using millisecond pulsed electric fields, Exp Cell Res, 2020, 389 (1), 111877. 3. Ramanauskaite G, Vaitkuviene A, Kaseta V, Vitlipaite A, Liubaviciute A, Biziuleviciene G. Bone marrow-derived lineage-negative cells accelerate skin regeneration in vivo. Turk J Biol, 2018, 42, 205-212. 4. Liubaviciute A, Kaseta V, Vaitkuviene A, Mackiewicz Z, Biziuleviciene G. Regenerative potential of partially differentiated mesenchymal stromal cells in a mouse model of a full-thickness skin wound. EXCLI Journal, 2018;17, 871-888. 5. Kašėta V, Vaitkuvienė A, Liubavičiūtė A, Maciulevičienė R, Stirkė A, Biziulevičienė G. Quantitative evaluation of the transplanted lin− hematopoietic cell migration kinetics. Transplant Immunology, 2016, 34, 54-59. 6. Vaitkuviene A, Ratautaite V, Ramanaviciene A, Sanen K, Paesen R, Ameloot M, Petrakova V, McDonald M, Vahidpour F, Kaseta V, Ramanauskaitė G, Biziuleviciene G, Nesladek M, Ramanavicius A. Impact of diamond nanoparticles on neural cells. Molecular and Cellular Probes, 2015, 29, 25-30. 7. Vaitkuviene A, McDonald M, Vahidpour F, Noben JP, Sanen K, Ameloot M, RatautaiteV, Kaseta V, Biziuleviciene G, Ramanaviciene A, Nesladek M, Ramanavicius A. Impact of differently modified nanocrystalline diamond on the growth of neuroblastoma cells, New Biotechnology, 2015, 32, 7-12. 8. Pivoraitė U, Jarmalavičiūtė A, Tunaitis V, Ramanauskaitė G, Vaitkuvienė A, Kašėta V, Biziulevičienė G, Venalis A, and Pivoriūnas A. Exosomes from human dental pulp stem cells suppress carragenaan-induced acute inflammation in mice. Inflammation, 2015, 38 (5): 1933-1941. 9. Ramanauskaitė G, Žalalytė D, Kašėta V, Vaitkuvienė A, Kalėdienė L, Biziulevičienė G. Skin extracellular matrix components accelerate the regenerative potential of Lin– cells. Central European Journal of Biology, 2014, 9 (4): 367-373. 10. Vaitkuviene A, Ratautaite V, Mikoliunaite L, Kaseta V, Ramanauskaite G, Biziuleviciene G, Ramanaviciene A, Ramanavicius A. Some biocompatibility aspects of conducting polymer polypyrrole evaluated with bone marrow-derived stem cells. Colloids and Surfaces A: Physicochemical and Engineering Aspects, 2014, 442, 152–156. 11. Vaitkuvienė A, Kašėta V, Voronovič J, Ramanauskaitė G, Biziulevičienė G, Ramanavičienė A, Ramanavičius A. Evaluation of cytotoxicity of polypyrrole nanoparticles synthesized by oxidative polymerization. Journal of Hazardous Materials, 2013, 250-251: 167-174. 12. Ramanauskaitė G, Kašėta V, Vaitkuvienė A, Biziulevičienė G. Skin regeneration with bone marrow-derived cell populations. International Immunopharmacology, 2010, 10, 1548–1551. 13. Biziulevičienė G, Kašėta V, Ramanauskaitė G, Vaitkuvienė A. Investigation of unmatured hematopoietic cell migration in a mouse model. Central European Journal of Biology, 2010, 5 (5): 585-589. 14. Vaitkuvienė A, Kašėta V, Ramanauskaitė G, Biziulevičienė G. Cytotoxicity of the pharmaceutical and cosmetic gel-forming polymers, preservatives and glycerol on primary murine cell cultures. Acta Medica Lituanica, 2009, 16 (3-4): 92-97. 15. Kašėta V, Biziulevičienė G, Ramanauskaitė G, Vaitkuvienė A, Biziulevičius GA. Magnetic cell sorting isolation of therapeutically effective BALB/c mouse bone marrow hematopoietic stem cell population, Biologija, 2008, 54 (4): 269–273. 16. Biziulevičius GA, Vaitkuvienė A. Taking advantage of the experience in ethnomedicinal use of mushrooms: Anti-inflammatory and related pharmacological activities of fly agaric (Amanita muscaria) ethanolic extract deserve a modern evaluation. Medical Hypotheses, 2007, 69, 946-947. 17. Vaitkuvienė A, Liutkevičius E, Biziulevičienė G, Ulinskaitė A, Darinskas A, Meškys R. Influence of 1,4-dihydropyridine derivatives on rat paw edema, biosynthesis of glucocorticoid hormone and its binding activity to glucocorticoid receptor. Biologija, 2006, 3, 96-101. 18. Vaitkuvienė A, Ulinskaitė A, Meškys R, Duburs G, Kluša V, Liutkevičius E. Study of the interaction of 1,4-dihydropyridine derivatives with glucocorticoid hormone receptors from rat liver. Pharmacological Reports, 2006, 58, 551-558. 19. Vaitkuvienė A, Biziulevičienė G, Ulinskaitė A, Liutkevičius E. Protective effect of a 1,4-dihydropyridine derivative in a model of mouse paw edema. Biologija, 2004, 2, 102-104. 20. Ulinskaitė A, Mikalauskienė G, Vaitkuvienė A, Liutkevičius E. Studies of transcortin and of conformational changes in cytoplasmic glucocorticoid receptors in the lymphocytes of healthy and BLV-infected cows. Biologija, 2000, 2, 232-234.
Projektai	1. Pagal veiklą ,,Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus” (Nr. 09.3.3-LMT-712 Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą) finansuojamas projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0082 „Alzheimerio ligą lydinčių hematoencefalinio barjero pažeidimų modeliavimas in vitro“; 2017-2021. 2. Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Nr. 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą finansuotas projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-09-0234 „Skirtingos kilmės mitochondrijų įtaka mezenchiminių kamieninių ląstelių metaboliniam aktyvumui“; 2018. 3. Pagal dotacijos sutartį Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-016 „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ projektas „Fundamentiniai ir taikomieji žmogaus mezenchiminių kamieninių ląstelių sekretomo tyrimai“; 2014 – 2015. 4. ES struktūrinių fondų finansuotas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-01-V priemonės „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimas“ projekto „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ projektas “Kamieninių ląstelių integravimas į sintetines polimerines matricas“. Sutarties Nr. 68/MTDS-130000-2025; 2010-2012. 5. „Fundamentiniai kamieninių ląstelių funkcionavimo mechanizmų tyrimai“ (Citoterapija 2). Reg. Nr. C-07023, sutarties Nr. P-23/04; 2006 -2009. 6. LVMS fondo inicijuotos programos „Kamieninių ląstelių integracija, jų išgyvenimas ir funkcinis pajėgumas patologiniame židinyje. Ikiklinikiniai tyrimai“ tęsinys. Reg. Nr. C-04/2007; 2007. 7. LVMS fondo (kartu su ūkio subjektu, Nr.07/03) finansuotas projektas „Gelius formuojančių polimerų ir ląstelių sąveikos tyrimai in vitro“. Reg. Nr. G-41/07; 2007. 8. LVMS fondo inicijuota programa „Kamieninių ląstelių integracija, jų išgyvenimas ir funkcinis pajėgumas patologiniame židinyje. Ikiklinikiniai tyrimai“. Reg. Nr. U-04001; 2004 -2006.
Interesų sritis, bendradarbiavimo kryptys	Kamieninės ląstelės, biologiškai suderinamos, biologiškai aktyvios medžiagos

Jaunesnioji mokslo darbuotoja (projektai)

Vyresnysis mokslo darbuotojas

Dr. Virginijus Tunaitis

Vyresnysis mokslo darbuotojas

Išsilavinimas	Vilniaus universitetas Daktaro mokslo laipsnis, Biomedicinos mokslų sritis biologijos mokslo kryptis Vilnius 2011
Apginto darbo tema	Skirtingų suaugusio žmogaus audinių mezenchiminių kamieninių ląstelių funkcionavimo mechanizmų tyrimai
Publikacijos	1. Matijošius, T., Pivoriūnas, A., Čebatariūnienė, A., Tunaitis, V., Staišiūnas, L., Stalnionis, G., Ručinskienė, A. Asadauskas, S.J. (2020). Friction reduction using Nanothin Titanium layers on anodized aluminum as potential bioceramic material. Ceramics International, 46(10): 15581-15593. 2. Kriaučiūnaitė K., Kaušylė A., Pajarskienė J., Tunaitis V., Lim D., Verkhratsky A., Pivoriūnas A. (2020). Immortalised Hippocampal Astrocytes from 3xTG-AD Mice Fail to Support BBB Integrity In Vitro: Role of Extracellular Vesicles in Glial-Endothelial Communication. Cell Mol Neurobiol, 2020 May 22. doi: 10.1007/s10571-020-00871-w. Online ahead of print. 3. Čebatariūnienė A, Kriaučiūnaitė K, Prunskaitė J, Tunaitis V, Pivoriūnas A. Extracellular Vesicles Suppress Basal and Lipopolysaccharide-Induced NFκB Activity in Human Periodontal Ligament Stem Cells. Stem Cells Dev. 2019 Aug 1;28(15):1037-1049. doi: 10.1089/scd.2019.0021. 4. Narbute K, Piļipenko V, Pupure J, Dzirkale Z, Jonavičė U, Tunaitis V, Kriaučiūnaitė K, Jarmalavičiūtė A, Jansone B, Kluša V, Pivoriūnas A. Intranasal Administration of Extracellular Vesicles Derived from Human Teeth Stem Cells Improves Motor Symptoms and Normalizes Tyrosine Hydroxylase Expression in the Substantia Nigra and Striatum of the 6-Hydroxydopamine-Treated Rats. Stem Cells Transl Med. 2019 May;8(5):490-499. doi: 10.1002/sctm.18-0162. 5. Jonavičė U, Tunaitis V, Kriaučiūnaitė K, Jarmalavičiūtė A, Pivoriūnas A. Extracellular vesicles can act as a potent immunomodulators of human microglial cells. J Tissue Eng Regen Med. 2019 Feb;13(2):309-318. doi: 10.1002/term.2810. 6. Trumpaitė-Vanagienė R, Čebatariūnienė A, Tunaitis V, Pūrienė A, Pivoriūnas A. Live cell imaging reveals different modes of cytotoxic action of extracts derived from commonly used luting cements. Arch Oral Biol. 2018 Feb;86:108-115. doi: 10.1016/j.archoralbio.2017.11.011. 7. Čebatariūnienė A, Jarmalavičiūtė A, Tunaitis V, Pūrienė A, Venalis A, Pivoriūnas A. Microcarrier culture enhances osteogenic potential of human periodontal ligament stromal cells. .J Craniomaxillofac Surg. 2017 Jun;45(6):845-854. doi: 10.1016/j.jcms.2017.03.009. 8. Jarmalavičiūtė A, Tunaitis V, Pivoraitė U, Venalis A, Pivoriūnas A. Exosomes from dental pulp stem cells rescue human dopaminergic neurons from 6-hydroxy-dopamine-induced apoptosis. Cytotherapy. 2015 Jul;17(7):932-9. doi: 10.1016/j.jcyt.2014.07.013. 9. Pivoraitė U, Jarmalavičiūtė A, Tunaitis V, Ramanauskaitė G, Vaitkuvienė A, Kašėta V, Biziulevičienė G, Venalis A, Pivoriūnas A. Exosomes from Human Dental Pulp Stem Cells Suppress Carrageenan-Induced Acute Inflammation in Mice. Inflammation. 2015 Oct;38(5):1933-41. doi: 10.1007/s10753-015-0173-6. 10. A. Jarmalavičiūtė, V. Tunaitis, E. Strainienė, R. Aldonytė, A. Ramanavičius, A. Venalis, K.-E. Magnusson, A. Pivoriūnas. A new experimental model for neuronal and glial differentiation using stem cells derived from human exfoliated deciduous teeth. Journal of Molecular Neuroscience. 2013. 51(2): 307-317. doi: 10.1007/s12031-013-0046-0. 11. Tunaitis V, Borutinskaitė V, Navakauskienė R, Treigytė G, Ungurytė A, Aldonytė R, Magnusson K-E, Pivoriūnas A. Effects of different sera on adipose tissue-derived mesenchymal stromal cells. Journal of Tissue Engineering and Regenerative Medicine, 2011 Oct;5(9): 733–46. doi: 10.1002/term.374. 12. Savickienė J, Treigytė G, Vistartaitė G, Tunaitis V, Magnusson KE, Navakauskienė R. C/EBPα and PU.1 are involved in distinct differentiation responses of acute promyelocytic leukemia HL-60 and NB4 cells via chromatin remodeling. Differentiation. 2011 Jan;81(1):57-67. doi: 10.1016/j.diff.2010.08.003. 13. Aldonytė R, Tunaitis V, Surovas A, Suriakaitė K, Jarmalavičiutė A, Magnusson K-E, Pivoriunas A. Effects of major human antiprotease alpha-1-antitrypsin on the motility and proliferation of stromal stem cells from human exfoliated deciduous teeth. Regenerative Medicine, 2010 Jul;5(4):633-43. doi: 10.2217/rme.10.18. 14. Pivoriūnas A, Surovas A, Borutinskaitė V, Matuzevičius D, Treigytė G, Savickienė J, Tunaitis V, Aldonytė R, Jarmalavičiūtė A, Suriakaitė K, Liutkevičius E, Venalis A, Navakauskas D, Navakauskienė R, Magnusson K-E. Proteomic analysis of stromal cells derived from the dental pulp of human exfoliated deciduous teeth. Stem Cells and Development, 2010 Jul;19(7):1081-93. doi: 10.1089/scd.2009.0315. 15. Tunaitis V, Sadzevičienė I, Suriakaitė K, Surovas A, Aldonytė R, Magnusson K-E, Pivoriūnas A.; 2008; Expression and subcellular localization of histone deacetylases in mesenchymal stem-like cells from exfoliated deciduous teeth. Biologija; 54 (4); 306–311. 16. Pivoriūnas A, Savickienė J, Treigytė˙G, Tunaitis V, Navakauskienė R, Magnusson K-E. 2007. PI 3-K signaling pathway suppresses PMA-induced expression of p21WAF1/Cip1 in human leukemia cells. Molecular and Cellular Biochemistry. 2007 Aug;302(1-2):9-18. doi:10.1007/s11010-007-9419-4.
Projektai	1. Prof. A.Verkhratsky. “Alzheimerio ligą lydinčių hematoencefalinio barjero pažeidimų modeliavimas in vitro” Mokslininkų inicijuoti projektai (Aukšto lygio MTEP). 2017-2021 metai. Bendra skirtų lėšų suma 599459,33 eur. 2. Dr. A. Pivoriūnas. “Naujos žmogaus pliuripotentinių kamieninių ląstelių reporterių linijos priešuždegiminio ir antioksidacinio egzosomų poveikio įvertinimui” Valstybės užsakomieji tyrimai – Aukšto lygio MTEP (SMART). 2017-2021 metai. Bendra skirtų lėšų suma 642622,97 eur. 3. Dr. A. Pivoriūnas. „Žmogaus kamieninių ląstelių egzosomų panaudojimas kuriant naujus lėtinių neurodegeneracinių ligų terapijos metodus” Nacionaline mokslo programa „Sveikas senėjimas“. Projekto trukmė 2015-2018 metai. Bendra skirtų lėšų suma 200000 eur. 4. Dr. A. Pivoriūnas. „Nervinės diferenciacijos modelio sukūrimas, panaudojant žmogaus dantų pulpos kamienines ląsteles“ Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas. Projekto trukmė 2011-2012. Bendra skirtų lėšų suma 178900 Lt 5. Prof A.Venalis “Fundamentiniai ir taikomieji žmogaus mezenchiminių kamieninių ląstelių sekretomo tyrimai”. Visuotinės dotacijos priemonė. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Projekto trukmė 2013-2015 metai. Bendra skirtų lėšų suma 996674,22Lt. 6. Prof. M.Burnier „Possible Interaction of Endogenous Sodium Pump Inhibitors and Genetic Factors in the Development of Salt-sensitive Hypertension“ SCOPES programa (Scientific co-operation between Eastern Europe and Switzerland) Projekto trukmė 2009-2013 metai. Bendra skirtų lėšų suma 195000 Lt 7. Prof. habil. dr. J. Dadonienė „Suaugusio žmogaus mezenchiminių kamieninių làstelių paruošimo terapiniams tikslams technologijos“. Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų programa. Biotechnologijos kryptis. 2007-2009. vertė 975000 Lt 8. Prof. habil. dr. A. Laucevičius „Fundamentiniai kamieninių ląstelių funkcionavimo mechanizmų tyrimai“ Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių projektai. Genomika ir biotechnologijos sveikatai ir žemės ūkiui. 2007-2009. Vertė 936503 Lt 9. Dr. E. Bernotienė Nacionalinis kamieninių ląstelių centras.. Europos Sąjungos struktūrinių fondų BPD 1 prioriteto 5 priemonė. 2005-2008 vertė 3 872 990,00 Lt. 10. Prof., habil. dr. Algirdas Venalis „Mokslinės visuomenės žinių plėtojimas kamieninių ir aukštesnės diferenciacijos ląstelių tyrimų srityje“ Europos Sąjungos struktūrinių fondų BPD 2 prioriteto 2.5 priemonė „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. 2005-2008 vertė 1 128 630,00 Lt.
Interesų sritis, bendradarbiavimo kryptys	Kamieninių ląstelių biologija, žmogaus kamieninių ląstelių terapinis pritaikymas, genų veiklos reguliacija, uždegimas, audinių inžinerija, ekstraląstelinės vezikulės, neurodegeneraciniai susirgimai

Mokslo darbuotoja

Dr. Ugnė Jonavičė

Mokslo darbuotoja

Išsilavinimas	2014 – 2018 Biologijos mokslų krypties doktorantūros studijos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. 2012 – 2014 Nanobiotechnologijų magistrantūros studijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Fundamentinių mokslų fakultetas. 2008 – 2012 Konservavimo ir restauravimo chemijos bakalauro studijos, Vilniaus universitetas, Chemijos fakultetas.
Apginto darbo tema	„Fundamentiniai ir taikomieji žmogaus mezenchiminių kamieninių ląstelių sekretomo tyrimai „, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
Darbas	2019.10 – dabar. Mokslo darbuotojos pareigos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Kamieninių ląstelių biologijos skyrius. 2015.06 – 2019.10. Jaunesniosios mokslo darbuotojos pareigos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Kamieninių ląstelių biologijos skyrius. 2014.01 – 2015.06. Vyr. laborantės pareigos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Kamieninių ląstelių biologijos skyrius.
Publikacijos	1.Jarmalavičiūtė, A., Tunaitis, V., Pivoraitė, U., Venalis, A., Pivoriūnas, A. Exosomes from dental pulp stem cells rescue human dopaminergic neurons from 6-hydroxydopamine–induced apoptosis. (2015) Cytotherapy. Volume 17, Issue 7, p.932–939 2. Jonavičė, U., Tunaitis, V., Kriaučiūnaitė, K., Jarmalavičiūtė, A., Pivoriūnas, A. Extracellular vesicles can act as a potent immunomodulators of human microglial cells. (2019) J Tissue Eng Regen Med. Volume 13 Issue 2, p.309-318. 3. Pivoraitė, U., Jarmalavičiūtė, A., Tunaitis, V., Ramanauskaitė, G., Vaitkuvienė, A., Kašėta, V., Pivoriūnas, A. Exosomes from Human Dental Pulp Stem Cells Suppress Carrageenan-Induced Acute Inflammation in Mice. (2015) Inflammation, Volume 38, Issue 5, p.1933-1941. 4. Narbute, K., Piļipenko, V., Pupure, J., Dzirkale, Z., Jonavičė, U., Tunaitis, V., Kriaučiūnaitė, K., Jarmalavičiūtė, A., Jansone, B., Kluša, V., Pivoriūnas, A. Intranasal Administration of Extracellular Vesicles Derived from Human Teeth Stem Cells Improves Motor Symptoms and Normalizes Tyrosine Hydroxylase Expression in the Substantia Nigra and Striatum of the 6-Hydroxydopamine-Treated Rats. (2019) Stem Cells Transl Med. Volume 8, Issue 5, p. 490-499. 5. Narbute, K., Piļipenko, V., Pupure, J., Klinovičs, T., Auders. J., Jonavičė, U.,Kriaučiūnaitė, K., Pivoriunas, A., Klusa, V. Time-Dependent Memory and Gait Improvement by Intranasally-Administered Extracellular Vesicles in Parkinson’s Disease Model Rats. (2020) Cellular and Molecular Neurobiology. 10.1007/s10571-020-00865-8.
Projektai	LMT-DOT6 „Naujos žmogaus pliuripotentinių kamieninių ląstelių reporterių linijos priešuždegiminio ir antioksidacinio egzosomų poveikio įvertinimui“ 2017-2021m. „Alzheimerio ligą lydinčių hematoencefalinio barjero pažeidimų modeliavimas in vitro“ 2017-2021m.
Interesų sritis, bendradarbiavimo kryptys	Dantų pulpos kamieninės ląselės, eksraląselinės vezikulės, mikroglijos ląselės, migracija, neurouždegimas, neurodegeneracinės ligos.

Doktorantė

Vyresnysis mokslo darbuotojas

Dr. Vytautas Kašėta

Vyresnysis mokslo darbuotojas

Išsilavinimas	2004 Bakalauro laipsnis. Biologija. Vilniaus Universitetas, Lietuva. 2006 Magistro laipsnis. Biologija. Vilniaus Universitetas, Lietuva. 2011 Daktaro laipsnis. Biomedicina. VMTI Inovatyvios medicinos centras/Vilniaus universitetas, Lietuva.
Apginto darbo tema ir institucija	BALB/c pelių kaulų čiulpų hemopoetinių kamieninių ląstelių migracijos tyrimai uždegimo metu. VMTI Inovatyvios medicinos centras/Vilniaus universitetas.
Projektai	1. Europos sąjungos fondas. Projektas „Chronoepigenetinių šizofrenijos žymenų paieška“ (09.3.3.-LMT-K-712-17-0008) finansuojamas pagal priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“ 2020–2023. 2. Europos sąjungos fondas. Projektas ,,Naujos žmogaus pliuripotentinių kamieninių ląstelių reporterių linijos priešuždegiminio ir antioksidacinio egzosomų poveikio įvertinimui‘‘ (01.2.2-LMT-K-718-01-0012) finansuojamas pagal priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“, 2017–2021. 3. Europos sąjungos fondas. Projektas “Egzogeninių mitochondrijų savybių ir jų patekimo į mezenchiminės kamienines ląsteles poveikio tyrimas” (09.3.3.-LMT-K-712-09-0241) finansuojamas pagal priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 2018. 4. Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendri trišaliai mokslinių tyrimų projektai. “Mezenchiminių kamieninių ir vėžinių kamieninių ląstelių atsakas į nanodalelių poveikį” . No.TAP-LLT-13-016; 2014–2016. 5. Europos sąjungos fondas.”Kamieninių ir vėžio ląstelių sąsajų tyrimai: tikslinis nanodalelių pristatymas į naviką”. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamas projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004. 2012–2014. 6. Europos sąjungos fondas. Projektas „Nanodalelių įtaka kamieninių ląstelių migracijai žaizdų modelinėje sistemoje” finansuojamas pagal priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ PR2013-13/SMT13R-036. 2013. 7. MITA projektas, “Gyvųjų ląstelių nanoelektroporatorius BIOnanopore”. Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 m. programa. 2012–2014. 8. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas. „Fundamentiniai kamieninių ląstelių funkcionavimo mechanizmų tyrimai“ (Citoterapija 2). Reg. Nr. C-07023, sutarties Nr. P-23/04. 2006–2009. 9. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas. „Kamieninių ląstelių integracija, jų išgyvenimas ir funkcinis pajėgumas patologiniame židinyje. Ikiklinikiniai tyrimai“ tolesnis tyrimų tęsinys No C-04/2007. 2007. 10. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas. „Kamieninių ląstelių integracija, jų išgyvenimas ir funkcinis pajėgumas patologiniame židinyje. Ikiklinikiniai tyrimai“, Citoterapija. No.U-04001. 2004–2006 m.
Interesų sritis, bendradarbiavimo kryptys	Biomedicina, Imunologija, Kamieninės ląstelės, Mitochondrijos, Nanodalelės, Migracija, Imunoterapija.

Doktorantė

Jaunesnioji mokslo darbuotoja (projektai), doktorantė

dr. Augustas Pivoriūnas	skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas
Prof. dr. Alexei Verkhratsky	vyriausiasis mokslo darbuotojas
dr. Virginijus Tunaitis	vyresnysis mokslo darbuotojas
dr. Vytautas Kašėta	vyresnysis mokslo darbuotojas
dr. Aida Kaušylė	vyresnioji mokslo darbuotoja
dr. Ugnė Jonavičė	mokslo darbuotoja
dr. Karolina Kriaučiūnaitė	jaunesnioji mokslo darbuotoja (projektai)
Barbora Lekešytė	doktorantė
Justina Pajarskienė	doktorantė
Vilma Cholmatova	vyresnioji laborantė
Diana Romenskaja	jaunesnioji mokslo darbuotoja (projektai), doktorantė

Agnė Pociūtė

jaunesnioji mokslo darbuotoja (projektai), doktorantė